Žemę gavau paveldėjęs kartu su savo 3 puseserėm, tad kelis metus teko užtrukti kol išpirkau iš visų jų sklypų dalis, tai mano manymų yra pats sunkiausias ir svarbiausias darbas susitarti su bendrasavininkais išsiperkant žemę arba pasirašant įgaliojimą skirta atstovauti bendrasavininkus visose valstybinėse institucijose taip pat ir NMA bei kiekvieno atskirai bendrasavininkų sutikimą leidžianti sklypą apželdinti mišku. Turėdami šiuos įgaliojimus pirmiausia vykstate į rajono savivaldybės žemėtvarkos skyrių užpildyti prašymą leisti apželdinti sklypą mišku bei paliekate sklypo plano kopiją. Per dvi savaites gaunate atsakymą paštu su atsakymu kiek hektarų leidžiama užsodinti ir sklypo planą su pažymėtomis vietomis kur leidžiama sodinti mišką. Tik gavus toki leidimą jau galite rimtai galvoti apie miško sodinimą ir tvarkyti sekančius dokumentus.
Toliau skaityti Miško sodinimas (2) Dokumentų ruošimas NMA
Temos Archyvai: Straipsniai
Miško sodinimas (1)
Straipsnelių ciklu „Miško sodinimas“ realiai bus apžvelgiama, kaip nederlingą ir apleistą žemę paversti mišku pasinaudojus Europos sąjungos parama „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”.
Straipsneliuose rasite informacijos apie dokumentų rinkimą bei pateikimą atsakingoms institucijoms, miško sodinimą ir jo priežiūros darbus.
Toliau skaityti Miško sodinimas (1)
Kaip želdinsime šiemet?
Pavargę nuo miesto šurmulio ir dirbtinės aplinkos, neretai siekiame save apsupti natūralios gamtos akcentais: auginame gėles ant palangių, laikome naminius gyvūnus, sienas puošiame gamtos peizažų vaizdais. Idealiu būstu tampa nuosavas namas su žemės lopinėliu kur nors miesto pakrašty – čia galime perkelti visą natūralaus landšafto modelį ir padaryti jį asmeninės erdvės dalimi. Pripratome ir siekiame gyventi patogiai, nepriklausomai nuo gamtos diktuojamų sąlygų. Natūralią aplinką stengiamės kuo labiau pritaikyti savo poreikiams, kontroliuoti, tačiau norime jaustis tarytum laukinėje gamtoje. Deja, tai, kas yra „natūralu“, dažniausiai nėra labai „patogu“. Nėra lengva rasti tinkamą ir, žinoma, estetišką sprendimą.
Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje itin išpopuliarėjo japoniški sodai – japonai atrado sprendimą. Bandymai atkartoti kompaktišką, subtilų ir filosofišką aplinkos išplanavimą sulaukė nemažai susidomėjimo ir komerciškai pasiteisino, dar daugiau, – tapo ryškiausia aplinkos tvarkymo tendencija. Istorinės aplinkybės nulėmė, jog lietuviai neturėjo daug galimybių vystyti sodų estetikos ar mažosios architektūros tradicijų ir kartais nelieka nieko kito, kaip žvelgti į teigiamus užsienio šalių pavyzdžius.
10 priežasčių, kodėl verta sodinti
Apytiksliais NASA paskaičiavimais 2005 metais žemėje buvo daugiau kaip 400 milijardų medžių.. (Jei įdomu, apie tyrimą gali paskaityti). Tai reiškia, kad vienam žmogui tenka maždaug 61 medis. Tai daug ar mažai? Sunku pasakyti, tačiau gera naujiena yra ta, kad šį skaičių galime keisti.
Miesto gyventojams apie tai, kad jie yra gamtos dalis, primena čia augantys medžiai. Deja, matome, kad medžiai miršta, yra nukertami, bet jų niekas nepakeičia kitais. Mieste medžiai šiaip sau neišdygsta, tuo turi kas nors pasirūpinti.
Didelė dalis žmonių tvirtina, kad jie rūpinasi savo aplinka, bet taip pat ne ką mažiau žmonių mano, kad miesto gyventojai yra apleidę gamtą. Niekas kitas nepasirūpins mūsų parkais, kiemais, gėlių darželiais, jei ne mes patys.
Toliau skaityti 10 priežasčių, kodėl verta sodinti