Pavargę nuo miesto šurmulio ir dirbtinės aplinkos, neretai siekiame save apsupti natūralios gamtos akcentais: auginame gėles ant palangių, laikome naminius gyvūnus, sienas puošiame gamtos peizažų vaizdais. Idealiu būstu tampa nuosavas namas su žemės lopinėliu kur nors miesto pakrašty – čia galime perkelti visą natūralaus landšafto modelį ir padaryti jį asmeninės erdvės dalimi. Pripratome ir siekiame gyventi patogiai, nepriklausomai nuo gamtos diktuojamų sąlygų. Natūralią aplinką stengiamės kuo labiau pritaikyti savo poreikiams, kontroliuoti, tačiau norime jaustis tarytum laukinėje gamtoje. Deja, tai, kas yra „natūralu“, dažniausiai nėra labai „patogu“. Nėra lengva rasti tinkamą ir, žinoma, estetišką sprendimą.

Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje itin išpopuliarėjo japoniški sodai – japonai atrado sprendimą. Bandymai atkartoti kompaktišką, subtilų ir filosofišką aplinkos išplanavimą sulaukė nemažai susidomėjimo ir komerciškai pasiteisino, dar daugiau, – tapo ryškiausia aplinkos tvarkymo tendencija. Istorinės aplinkybės nulėmė, jog lietuviai neturėjo daug galimybių vystyti sodų estetikos ar mažosios architektūros tradicijų ir kartais nelieka nieko kito, kaip žvelgti į teigiamus užsienio šalių pavyzdžius.

Toliau skaityti Kaip želdinsime šiemet? →