Straipsnelių ciklu „Miško sodinimas“ realiai bus apžvelgiama, kaip nederlingą ir apleistą žemę paversti mišku pasinaudojus Europos sąjungos parama „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”.
Straipsneliuose rasite informacijos apie dokumentų rinkimą bei pateikimą atsakingoms institucijoms, miško sodinimą ir jo priežiūros darbus.

Visa miško sodinimo istorija prasidėjo prieš metus, kai man atiteko senelių žemė. Tad natūralu, kad iškilo klausimų ką daryti su nederlinga ir apleista žeme, esančią už 187km nuo mano gyvenamosios vietos. Buvo įvairiausių minčių ir variantų – nuo sklypo pardavimo iki nykstančių drugelių rūšių saugojimo plytinčiose pievose, bet nusprendžiau pasirinkti apželdinimą mišku, kadangi tai prasmingesnis, naudingesnis ir ilgaamžiškesnis būdas įamžinti vietą, kurioje kažkadaise gyveno mano proseneliai. Taip pat dar vienas pliusas, kad miškas nereikalauja dažnos priežiūros kaip užsiimant ūkine veikla, nes kiekvieną dieną neprivažinėsiu tokių atstumų.
Vienas iš esminių dalykų yra tas, kad miško sodinimas reikalauja didelių pradinių investicijų, kurių dažnas neturime, be to naudą iš medienos pardavimo asmeniškai vargu ar turėsiu. Prieš renkant dokumentus miško projektui kreipiausi pagalbos į įstaigas, kurios užsiima apželdinimu. Dažniausiai gaudavau atsakymą, kad bendrovė atlieką viską savo lėšomis, – tiek projektą, tiek sodinimą ir priežiūrą, bet visa gauta Europos sąjungos parama atitenka sodinančiai bendrovei. Tokiu atveju prie sodinimo man, net piršto pridėti nereikėtų, o po kiek laiko turėčiau puikų mišką vietoj nederlingos ir krumokšniais apaugusios žemės. Pasitaikė ir tokių bendrovių, kurios pasiūlydavo ir uždirbti t.y. leidus jiems pasodinti mišką, man atitektų nuo 5 iki 10% gaunamos ES paramos. Tačiau urėdas įspėjo, kad tokiu atveju reikia labai atidžiai perskaityti sutartį ir pasidomėti apie tokią įmonę ar ji patikima ar daug pasodinusi, pasiklausinėti tų kas naudojosi jų paslaugomis, sužinoti, kokie įsipareigojimai tenka Jums ir sodintojams. Be to reikia nepamiršti, kad galų gale Jums asmeniškai kaip žemės savininkui atitenka visa atsakomybė už visą mišką ir blogai atliktus darbus bei visi nuostoliai. Tad jei liaudiškai vadinami “halturšikai” pasodinę ir gavę paramą pradings, tuomet jums teks atsakyti ir atsodinti visus medelius, kuriuos jie blogai pasodino.
Kadangi man norėjosi visus sodinimo etapus išbandyti pačiam tai teko susirasti sodinimo partnerį (dėl pradinių lėšų stygiaus), su kuriuo pasidalinę lėšomis galėtume pasodinti mišką ir jį prižiūrėti. Taip patikrinsime kiek uždirba sodintojai profesionalai ir kiek gali uždirbti pats savininkas jei turi savo lėšų ir nori pasisodinti mišką pats. Visą dokumentų tvarką ir kur reikia nešti dokumentus aptarsime sekančiame straipselyje po savaitės, Miško sodinimas (2). Dokumentų paruošimas NMA.